- trylikis
- 1 trylìkis, -ė num. ord. (2) Š, DŽ, NdŽ, Svn, Mžš, Pb, Aln, Strn, Švnč, Grv, Rš, Dglš, Aps žr. tryliktas: Trylìkis kartas jau J. Čia jau trylìkį sklypelį kulia Slm. Turiu dvylika vištų, trylìkis gaidys Dkšt. Trylìkiam vaiku[i] nieko nepirkom – užteko nuo vyresnių Skp. Trylìkiai metai jau eina, kai diedas numirė Klt. Anas iš kokių trylìkių ar keturiolikių [metų] Ad. Nežinau, ar mirė trylìkėj birželio, ar pakavojo trylìkėj Tvr. ^ Dukart dvylika kulia, o trylikis verčia (dantys ir liežuvis) LTR(Tvr).
Dictionary of the Lithuanian Language.